Benito Mussolini

Italijoje fašistų politinis judėjimas susiformavo 1920–1923 m. Fašistų vadas buvo Benitas Musolinis, kuris su savo bendraminčiais kritikavo silpną liberalų vyriausybę, socialistus, vėliau pradėjo kovą dėl valdžios. Fašistai greitai gavo tai, ko siekė, nes nuolat besikeičiančios vyriausybės nesiėmė jokių priemonių prieš fašistus. 1922 m. spalio 29 d. Italijos karalius pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę. Ji buvo koalicinė, o taip savo kalboje Musolinis pasakė „mums reikia visiškos valdžios ir mes patys prisiimam visą atsakomybę“. Atėjęs į valdžią Musolinis netapo kapitalistų įrankių, nes turėjo savo planų ir tikslų. Užsitikrinęs armijos, bažnyčios, karaliaus bei įvairių partijų pritarimą, Musolinis pradėjo griauti liberaliąją parlamentinę Italijos valstybės santvarką. Musolinis pasiekė, kad vykdomoji valdžia pasidarytų aukštesnė už įstatymų leidžiamąją. Ekonominę politiką fašistai grindė „produktyvizmo“ principu. Valstybė nutraukė subsidijas nerentabilioms įmonėms ir pramonės šakoms, uždėjo pelno mokestį žemdirbystės ūkiams. Musolinio užsienio politiką, pagrįsta gretimu šalių raminimu „draugystės ir širdingo bendradarbiavimo paktais“, prekybos susitarimu. Italijoje įvedus Musolinio diktatūrą buvo uždraustos visos kitos partijos. Fašistai sukūrė savas profsąjungas, uždraudė streikus, įmonininkų ir darbininkų ginčus sprendė valstybė. Ji taip pat tvarkė ekonomiką, kišosi į kultūros ir mokslo veiklą. Teisingumo organai neteko savarankiškumo ir tarnavo diktatūrai. Pavadinimas kilo iš Musolinio grupuotės, pasivadinusios Fasci di combattimento. Fasci reiškė Senovės Romoje naudotą valdžios simbolį. Nors fašistai į valdžią atėjo nedemokratiniu būdu, Musolinio vyriausybę rėmė daugelis Italijos gyventojų ir net katalikų bažnyčia. Tuomet Benito buvo vienas populiariausių Europos politikų, o fašizmas vertintas kaip gana perspektyvi politinė doktrina. Musolinis stengėsi pabudinti Italijos ekonomiką, skatino gamybą, organizavo visuomeninius darbus. Taip pat sparčiai buvo statomi gyvenamieji namai, žmonės gavo darbo ir kur gyventi. Tuo metu dučė stebino visą Europą.